Grinčas šiemet dirba ne rogėse, o „Facebook“ reklamoje: netikra parduotuvė, –90 % viskam ir laikmatis. Lietuvoje įvairių rūšių finansiniams sukčiams kasdien pasiseka apie 40 kartų. Iš ko jį atpažinti per minutę, kaip jis veikia iš vidaus ir ką daryti, jei jau sumokėjote.
Lapkričio 27-ąją – Juodasis penktadienis, po jo – mėnuo dovanų pirkimo. Tai pats pelningiausias metas prekybininkams. Ir Grinčui.
Lietuvos bankų asociacija 2024-ųjų Kalėdoms padarė tai, ką Grinčas daro kasdien: sukūrė netikrą el. parduotuvę Trendora.lt ir mėnesį ją reklamavo. Klaidos tekste, kainos iš fantastikos, apie įmonę – nė žodžio. Tada nupirko reklamą socialiniuose tinkluose ir pakvietė kelis žinomus veidus. Rezultatas, paskelbtas 2025 m. sausį: reklama pasiekė daugiau nei pusę milijono Lietuvos gyventojų, į parduotuvę užsuko per 10 tūkstančių, o dalis jų, sužinoję, kad tai eksperimentas, nuoširdžiai supyko. Ne ant sukčių – ant to, kad negalėjo nusipirkti itin pigios gruzdintuvės ar telefono.
Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė liūdniausia eksperimento išvada pavadino tai, kad socialiniai tinklai sukčiams yra puikus įrankis: per visą mėnesį reklamos filtrai nesuveikė nė karto. Aš pavadinčiau tai Grinčo verslo planu.
Grinčo darbo vieta: trys ekranai, reklamos skydelis ir žinomo veido iškarpa. Lietuvos bankų asociacijos eksperimentas parodė, kad su reklama ir pažįstamais veidais tai veikia puikiai.
Grinčo biudžetas: 56 tūkstančiai eurų per dieną
Skaičiai, kuriuos verta įsiminti prieš spaudžiant „Pirkti dabar“, renkami ne iš oro. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui duomenis teikia visi didieji Lietuvos bankai ir mokėjimo įstaigos, ir 2025 metų suvestinė atrodo taip: 15 447 sukčiavimo atvejai, pasikėsinta į 58,8 mln. eurų, realiai išviliota 20,4 mln. Bankai spėjo sustabdyti 38 mln. – dvigubai daugiau nei metais anksčiau, ir tik todėl išviliota suma neišaugo kartu su apetitu.
2024 ir 2025 m.: atvejų daugiau, pasikėsinta beveik dvigubai, bankai sustabdė dvigubai. Šaltinis: Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.
Perskaičiavus į dienas: 42 atvejai ir 56 tūkst. eurų kasdien, Kūčias įskaitant. Ketvirtasis metų ketvirtis, kai perkamos dovanos, buvo gausiausias – 49 atvejai per dieną. O iš tą ketvirtį sukčiams pervestų 4,1 mln. eurų žmonėms grįžo 285 tūkstančiai. Septyni procentai.
2025 m. vidurkiai per dieną. Šaltinis: Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.
Šiemet kryptis ta pati. Per tris 2026 m. ketvirčius užfiksuota 10 909 atvejų ir sukčiams pervesta 14,5 mln. eurų – apie 71 proc. viso 2025-ųjų skaičiaus dar prieš šventinį sezoną. Vien III ketvirtį avansinių mokėjimų, kai sumokama, o prekės nėra, buvo 945 – antra pagal dažnumą kategorija po suklastotų laiškų ir SMS. Gera žinia viena: bankai III ketvirtį grąžino jau 18,6 proc. pervestų lėšų, daugiau nei dvigubai daugiau nei ketvirčiu anksčiau. Tiesa, didžioji dalis grąžintų pinigų – verslo susirašinėjimo perėmimo atvejai, kur sumos didelės ir pavedimai sustabdomi tarp bankų; apgautam pirkėjui šis procentas nieko negarantuoja.
Du štrichai iš kitų ataskaitų, kad vaizdas būtų pilnas. Lietuvos banko statistikoje sukčiavimo būdu atlikti mokėjimai lietuviškomis kortelėmis jau trejus metus laikosi ties 10–15 mln. eurų kas pusmetį, nors 2022-ųjų pradžioje siekė 1,3 mln. O policija Nacionalinėje kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje už 2025 m. fiksuoja: nusikaltimų elektroninėje erdvėje pirmą kartą per penkerius metus sumažėjo, bet interneto svetainių klastojimo atvejų padaugėjo 95 proc., ir tai, policijos prognozėmis, ilgam taps vienu dominuojančių sukčiavimo būdų.
Kas ketvirtas ES gyventojas bent kartą nukentėjo nuo sukčių internete. Dažniausias būdas – netikra prekyba: sumokėjo, prekė neatkeliavo. Lietuva – tarp penkių ES šalių, kur nukentėjusiųjų dalis didžiausia, greta Liuksemburgo, Estijos, Belgijos ir Prancūzijos. Policijai praneša 15 proc. nukentėjusiųjų. (ES pagrindinių teisių agentūra, 2026 m. gegužė, 26 tūkst. respondentų)
Kaip Grinčas stato parduotuvę
Prižiūrėdamas klientų svetaines matau, iš ko sukčiai lipdo savąsias: tie patys įrankiai, tik be sąžinės. Netikrai parduotuvei reikia vieno vakaro ir kelių dešimčių eurų.
Domenas registruojamas tą pačią dieną, pigioje galūnėje – .shop, .top, .store. Parduotuvė sukuriama iš paruošto šablono. Prekių nuotraukos ir aprašymai nukopijuojami nuo tikrų parduotuvių, atsiliepimai sugeneruojami pakeliui. Spynelė naršyklėje (https) gaunama nemokamai ir automatiškai, todėl šiandien ji įrodo tik tiek, kad ryšys užšifruotas. Su sukčiumi – irgi užšifruotas. Tada perkama reklama „Facebook“ ir „Instagram“, nes iš ten ateina didžioji dalis pirkėjų.
Pavyzdys: reklama, nuo kurios viskas prasideda. Išgalvota; požymiai – iš LBA eksperimento ir NKSC rekomendacijų.
Dirbtuvė: svetimos nuotraukos, kibiras penkių žvaigždučių ir kreivai pakabinta iškaba. Viskas, ko reikia, kad parduotuvė atrodytų tikra vieną savaitę.
Toliau galimi trys scenarijai, ir visi trys kainuoja pirkėjui.
Pirmas – pinigai paimami, prekė neišsiunčiama. Tokia parduotuvė paprastai gyvuoja vos kelias savaites: surenka užsakymus ir pirmus piktus komentarus ir dingsta kartu su domenu. Finansų įstaigų statistikoje tai „avansinis mokėjimas“: 2025 m. IV ketvirtį – 530 atvejų, vidutiniškai po 453 eurus.
Antras – prekė atkeliauja. Po mėnesio, iš Kinijos, ne ta ir ne tokia. Tai „dropshipping“ modelis, apie kurį Nacionalinis kibernetinio saugumo centras išleido atskirą biuletenį: parduotuvė neturi jokio sandėlio, užsakymą perduoda tiekėjui, pirkėjas gauna pigų daiktą su 300–1000 proc. antkainiu, o grąžinti jį praktiškai neįmanoma. Pats modelis nėra nei nusikaltimas, nei sukčiavimas – taip dirba ir sąžiningos parduotuvės, kurios tai nurodo. Apgaulė prasideda ten, kur žadama „iš sandėlio Lietuvoje, per 2–3 dienas“, o dovana atkeliauja po Trijų karalių.
Pažadėta „pristatymas per 2–3 d. d. su DHL“, atkeliavo po šešių savaičių ir telpa į delną. NKSC biuletenis apie „dropshipping“ parduotuves – būtent apie tai.
Trečias, pavojingiausias – prekės apskritai nėra, parduotuvė yra tik meškerė kortelės duomenims. Pirkėjas įveda kortelės numerį, galiojimo datą ir CVV kodą, kartais kelis kartus „dėl klaidos“, kartais dar ir banko prisijungimo duomenis „užsakymui patvirtinti“. Po to kortele apsiperka jau ne jis. Statistikoje tai duomenų viliojimas (angl. phishing) – dažniausias sukčiavimo būdas Lietuvoje: 1 586 atvejai 2025 m. IV ketvirtį, 1 633 – 2026 m. III ketvirtį.
Meškerė vietoj parduotuvės: kabliukas – nuolaida, laimikis – kortelė ir SMS kodas.
Pavyzdys: atsiskaitymo langas netikroje parduotuvėje. Kortelės duomenys, „nepavykęs“ mokėjimas, „saugumo patikra“ su banko slaptažodžiu ir SMS kodu – keturi žingsniai, kuriais renkami duomenys.
Suklastoti laiškai ir SMS – dažniausias būdas, telefoniniai sukčiai – brangiausias. Šaltinis: Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, 2025 m. IV ketv.
Septyni netikros parduotuvės požymiai per vieną minutę
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Lietuvos bankas ir bankų asociacija šiuos požymius vardija jau kelerius metus, ir jie nesikeičia, nes Grinčui nėra reikalo keisti to, kas veikia. Sudėjau juos į vieną išgalvotą parduotuvę.
Pavyzdys: išgalvota el. parduotuvė, sudaryta iš NKSC, Lietuvos banko ir LBA įvardytų požymių. Sutapimai su tikrais pavadinimais atsitiktiniai.
- 1Domenas. Registruotas prieš kelias dienas, galūnė .shop ar .top, arba prie žinomo prekės ženklo prilipdytas žodis („-nuolaidos“, „-isparduotuve“). Amžių pasitikrinsite per minutę: .lt domenus – domreg.lt paieškoje, kitus – bet kurioje WHOIS užklausoje. Lietuvos banko taisyklė: kelių mėnesių domenas jau kelia abejonių.
- 2Nuolaida viskam. 70–90 proc. visoms prekėms iš karto. NKSC siūlo užduoti sau vieną klausimą: ar tikrai įmanoma, kad viskas kainuotų 90 proc. pigiau?
- 3Skubinimas. Laikmatis, „liko 3 vnt.“, „tik šiandien“. Tikros parduotuvės tai irgi naudoja, bet ne vietoj visos kitos informacijos.
- 4Svetimos nuotraukos. Katalogo nuotraukos, aprašymai su vertimo klaidomis, svetainė vietomis neveikia arba rodo keistus simbolius.
- 5Atsiliepimai. Tik penkios žvaigždutės, tos pačios frazės, tūkstančiai atsiliepimų parduotuvei, kuri gyvuoja savaitę. Ieškokite pavadinimo kartu su žodžiais „atsiliepimai“ ar „sukčiai“ ir skaitykite komentarus po reklama – pirmieji nukentėjusieji paprastai jau rašo.
- 6Apmokėjimas. Lietuvos bankas pataria rinktis parduotuves su el. bankininkystės mokėjimu, nes netikros tokios galimybės dažniausiai neturi, o prašymas mokėti pavedimu ar perlaida – įspėjamasis ženklas. Skirtumas praktinis: mokėjimą kortele ar per mokėjimo įstaigos langą vėliau galima ginčyti, o pavedimą į nežinomą IBAN susigrąžinti daug sunkiau, nors į banką kreiptis verta nedelsiant. Bet ir pažįstamai atrodantis mokėjimo langas – ne garantija, sukčiai moka jį nukopijuoti. Atsiskaitymo gavus prekę Grinčas nesiūlo niekada.
- 7Rekvizitai. Tik gmail.com adresas, nėra įmonės pavadinimo, kodo, adreso, grąžinimo sąlygų. Lietuvišką įmonę per minutę patikrinsite Registrų centro ar rekvizitai.lt paieškoje, užsienio – jos šalies registre. Užsienio pardavėjas pats savaime ne požymis: daug sąžiningų parduotuvių dirba iš Lenkijos ar Vokietijos. Požymis – kai įmonės, kuri už tos parduotuvės stovi, nepavyksta rasti niekur.
Nė vienas požymis atskirai nieko neįrodo, o visų nebuvimas saugumo negarantuoja, pabrėžia NKSC. Bet trys ar keturi vienoje vietoje – pakankama priežastis dovaną pirkti kitur. Svetainės techninę būklę galima nemokamai pasitikrinti ir aguard.lt/patikra: per minutę pamatysite, ar svetainė prižiūrima, ar tvarkingas jos sertifikatas ir serverio nustatymai. Tai parodys, ar svetainė daryta rimtai, bet ne ar pardavėjas sąžiningas: techniškai tvarkinga svetainė gali priklausyti ir sukčiui. Apie sąžiningumą daugiau pasako rekvizitai, domeno amžius ir atsiliepimai už svetainės ribų, nors ir jie – rizikos vertinimas, ne garantija.
Ar galima atgauti pinigus
Tai klausimas, kurį girdžiu dažniausiai, ir atsakymas priklauso nuo dviejų dalykų: kaip mokėjote ir kaip greitai sureagavote.
Pasirinkite, kaip mokėjote – parodysime tik jūsų atvejo veiksmus.
Vienintelis momentas, kai Grinčą dar galima sustabdyti: kol pinigai neišgryninti. 2025 m. bankai taip sustabdė 38 mln. eurų.
Pirma valanda – bankas. Jei kortelės duomenis įvedėte pačioje parduotuvėje, kortelę blokuokite programėlėje ir skambinkite bankui: duomenys jau pas sukčius. Jei mokėjote per mokėjimo įstaigos langą, duomenų jie neturi, kortelės blokuoti nereikia – prašykite banko ginčyti mokėjimą. Pavedimą prašykite sustabdyti ar atšaukti: dalis pavedimų dar neįvykdyti, o gavėjo bankas gali lėšas įšaldyti, kol jos neišgrynintos. Kuo greičiau pranešate, tuo didesnė tikimybė.
Mokėjote kortele – pinigų susigrąžinimo procedūra. „Visa“ ir „Mastercard“ taisyklėse numatyta galimybė ginčyti mokėjimą, kai prekė negauta arba gauta ne ta (angl. chargeback). Ją inicijuoja jūsų bankas jūsų prašymu. Kortelių schemų taisyklėse terminas paprastai yra 120 dienų, bet nuo ko jis skaičiuojamas – nuo mokėjimo ar nuo žadėtos pristatymo datos – priklauso nuo ginčo pagrindo, todėl tikslų terminą ir sąlygas pasakys jūsų bankas. Europos vartotojų centras dėl šios galimybės pataria internete mokėti būtent kortele. Reikės užsakymo patvirtinimo, susirašinėjimo su pardavėju ir įrodymo, kad bandėte spręsti su juo. Tai dažniausiai realus kelias atgauti pinigus iš parduotuvės, kuri paėmė pinigus ir dingo.
Kortele atsiskaitė kažkas kitas – neautorizuota operacija. Pagal Mokėjimų įstatymą bankas privalo grąžinti sumą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos, o jūsų atsakomybė iki pranešimo – ne daugiau kaip 50 eurų. Viena išimtis lemia daugumą ginčų: bankas gali atsisakyti, jei įrodo jūsų didelį neatsargumą. Lietuvos banko nagrinėtose bylose kortelės duomenų ir patvirtinimo kodų įvedimas suklastotoje svetainėje ne kartą pripažintas būtent tokiu neatsargumu. Jei mokėjimą patvirtinote pats, nors ir apgautas, bankas grąžinti neprivalo.
Pavedimas į sukčių sąskaitą – sunkiausia. Pavedimas autorizuotas, pinigai išgryninami per valandas, o bendra grąžinimo statistika, kaip matėme, – septyni procentai, ir ji apima visų rūšių sukčiavimą, ne tik pavedimus parduotuvėms. Lietuvos bankas ir Finansų ministerija 2026 m. pasiūlė Mokėjimų įstatymo pataisas, kurios leistų bankams nurašyti sukčių sąskaitoje įšaldytas lėšas ir grąžinti jas nukentėjusiajam, o bankui, nesustabdžiusiam įtartino mokėjimo, tektų atlyginti nuostolius. Rašant šį tekstą pataisos dar nebuvo įsigaliojusios.
Pranešimai. Policijai – per epolicija.lt; pranešimo reikės ir bankui, ir pinigų susigrąžinimui, be to, tik policija gali išreikalauti gavėjo sąskaitos duomenis. NKSC – [email protected] arba nksc.lt/pranesti.html, kad centras įvertintų grėsmę ir inicijuotų svetainės blokavimą, kol nenukentėjo kiti. Jei pardavėjas tikras, bet nevykdo įsipareigojimų: pirmiausia rašytinė pretenzija jam (atsakyti privalo per 14 dienų), tada – Lietuvoje registruotam pardavėjui – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kitoje ES šalyje – Europos vartotojų centras ecc.lt, nemokamai. Bankas atsisako grąžinti neautorizuotą operaciją – ginčą nemokamai nagrinėja Lietuvos bankas.
Ką daryti sumokėjus netikroje parduotuvėje: per pirmą valandą, per savaitę ir jei bankas atsisako.
Ir vienas įspėjimas. Nukentėjusieji tampa taikiniu antrą kartą: po kelių savaičių paskambina „teisininkai“ ir „pinigų susigrąžinimo tarnybos“, kurios už išankstinį mokestį žada atgauti viską. Europos vartotojų centras atskirai pabrėžia, kad tokių paslaugų neteikia nei jis, nei jo tinklas. Nei bankas, nei policija, nei NKSC už pinigų grąžinimą mokėti neprašo. Tai tas pats Grinčas, tik kitu balsu.
Vietoj pabaigos
Knygoje Grinčas pavogė Kalėdas per vieną naktį ir ryte jas grąžino. Interneto Grinčas negrąžina. Todėl šiemet prieš „Pirkti dabar“ skirkite vieną minutę: kiek domenui dienų, kas ta įmonė ir kodėl viskas 90 proc. pigiau. Ta minutė pigesnė už bet kurią nuolaidą. O jei adresas vis tiek kelia abejonių, įmeskite jį į aguard.lt/patikra: nemokama, be registracijos, rezultatas per minutę.
Kalėdos, kurių Grinčas nepavogė: domenas patikrintas, įmonė rasta, mokėta per banką.
Nemokama patikra
Prieš pirkdami patikrinkite svetainę
Įveskite parduotuvės adresą. Per minutę pamatysite, ar svetainė prižiūrima: sertifikatas, serverio ir pašto apsaugos nustatymai, matomos programinės įrangos versijos. Patikra įvertina techninę svetainės būklę, bet nepatvirtina, kad pardavėjas patikimas: techniškai tvarkinga svetainė gali priklausyti ir sukčiams. Pardavėją tikrinkite pagal rekvizitus, domeno amžių ir atsiliepimus už svetainės ribų.
Dažnai užduodami klausimai
Parduotuvė turi spynelę ir https. Vadinasi, ji saugi?
Ne. Sertifikatas tik užšifruoja ryšį tarp jūsų ir svetainės, o gaunamas nemokamai ir automatiškai per minutę. NKSC ir Lietuvos bankas tai kartoja kiekvienais metais: spynelė padidina ryšio saugumą, bet neįrodo, kad parduotuvė tikra.
Kaip sužinoti, kada registruotas domenas?
Lietuviškus .lt domenus tikrina registro domreg.lt paieška, visus kitus – bet kuri WHOIS užklausa (pavyzdžiui, who.is). Jei parduotuvė „nuo 2015 m.“, o domenas registruotas prieš dvi savaites, klausimas atsakytas.
Sumokėjau kortele, prekė neatėjo. Nuo ko pradėti?
Parašykite pardavėjui raštu ir išsaugokite laišką. Jei per protingą terminą atsakymo nėra, kreipkitės į savo banką dėl pinigų susigrąžinimo procedūros ir pateikite užsakymo patvirtinimą bei susirašinėjimą. Lygiagrečiai praneškite policijai per epolicija.lt.
Įvedžiau kortelės duomenis netikroje parduotuvėje, bet dar nieko nenurašė. Ką daryti?
Nedelsdami blokuokite kortelę programėlėje ir užsisakykite naują; išsaugokite svetainės adresą ir ekrano nuotraukas – jų prireiks pranešimui. Duomenys dažniausiai panaudojami per kelias dienas, o kartais parduodami toliau ir panaudojami po mėnesių. Jei įvedėte ir banko prisijungimo duomenis – skambinkite bankui, kad pakeistų prisijungimus.
Ar bankas privalo grąžinti pinigus, jei mane apgavo?
Priklauso nuo to, kas patvirtino mokėjimą. Jei kortele atsiskaitė svetimas žmogus be jūsų žinios – tai neautorizuota operacija, ir bankas privalo grąžinti, nebent įrodys jūsų didelį neatsargumą. Jei mokėjimą patvirtinote pats, nors ir apgautas, – įstatymas banko grąžinti neįpareigoja; tada lieka pinigų susigrąžinimo procedūra per kortelės sistemą ir policija.
Ar aguard.lt/patikra parodys, kad parduotuvė netikra?
Ne tiesiogiai. Patikra vertina techninę svetainės būklę: sertifikatą, serverio ir el. pašto apsaugos nustatymus, matomas programinės įrangos versijas. Dalis sukčių parduotuvių daromos skubiai ir tokios patikros neišlaiko, bet techniškai tvarkinga svetainė gali priklausyti ir sukčiams. Apie pardavėją daugiau pasako rekvizitai, domeno amžius ir atsiliepimai už svetainės ribų.
Šaltiniai
- Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, „2025 metų sukčiavimo atvejų statistikos analizė“ (2026 m. vasaris, apima IV ketv.) ir 2026 m. III ketvirčio ir I–III ketv. analizė (2026-10-28)
- Lietuvos bankas, mokėjimų sukčiavimo statistika (atnaujinta 2026-09-11)
- Krašto apsaugos ministerija ir NKSC, „Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaita 2025“ (2026 m. gegužė)
- ES pagrindinių teisių agentūra (FRA), „Victims of online fraud“ (2026-05-29, Eurobarometro 104.2 banga)
- Lietuvos bankų asociacija, eksperimento Trendora.lt rezultatai (2025-01-21, BNS spaudos centras) ir E. Čipkutė, „Perku internetu: iš ko pažinsi patikimą e. parduotuvę“ (LRT)
- NKSC, „Kaip atpažinti suklastotą elektroninę parduotuvę“, „NKSC pataria, kaip per Juodojo penktadienio išpardavimus nepakliūti sukčiams“, biuletenis apie „dropshipping“ el. parduotuves: nksc.lt
- Lietuvos bankas, „Dėmesio: saugokitės netikrų elektroninių parduotuvių“ ir „Juodasis penktadienis: kaip nepasiduoti sukčių gundymui“: lb.lt
- Lietuvos bankas, vartojimo ginčų sprendimai dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų
- Lietuvos bankas, pasiūlymai dėl kovos su finansiniu sukčiavimu (2026-02-25): lb.lt
- Europos vartotojų centras Lietuvoje, patarimai Juodajam penktadieniui ir pinigų susigrąžinimo procedūra
Reikia pagalbos
Susidūrėte su panašia situacija?
Aprašykite, kas vyksta — per nemokamą konsultaciją pasakysime, ką galima padaryti ir kiek tai kainuotų.
Nemokama konsultacijaPastebėjote klaidą ar pasenusį skaičių? Parašykite, pataisysiu ir pažymėsiu. Kaip rašomi šie straipsniai